Naujienos

Viena didžiausių muitinės tarpininko paslaugas teikianti bendrovė „Bunasta“ planuoja plėtrą į Vakarų Europos šalis, Skandinaviją – Suomiją ir Norvegiją, Didžiąją Britaniją, Turkiją ir Šveicariją. „Bunasta“ įkūrėjas, akcininkas ir strateginio valdymo partneris Jurgis Adomavičius sako, kad pokyčius paskatino geopolitinė situacija, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir pasikeitusios vežėjų kryptys.

„Didžiausias „Bunastos“ turtas – klientai. Anksčiau rinkos dalį matuodavome pagal pildomų deklaracijų pasienyje kiekį ir pasiekėme rezultato, kad kas trečia deklaracija buvo tvarkoma mūsų. Dėl to klientai buvo iš įvairių šalių, važiuojantys per pasienius, kuriuose veikėme. Dabar siekiame veikti ne tik pasieniuose ir užimti juose tam tikrą rinkos dalį, o žengti paskui klientą ir jo paslaugų krepšelį.

„Transporto įmonėms keičiant krovinių vežimo kryptį, iš Rytų savo sunkvežimius perorientavus į, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją, jų pavyzdžiu sekame ir mes. Geriausia įsiklausyti į klientų poreikius ir verslo pamatus kurti pasitelkiant problemų sprendimus, ypač, kai jie liečia daugumą rinkos žaidėjų“, - komentuoja J.  Adomavičius.

Pasak jo, artimiausių kelerių metų tikslas – tapti pagrindiniu muitinės paslaugų teikėjų Lietuvos, Lenkijos, Latvijos transporto ir logistikos įmonėms vežančioms krovinius Europoje bei Skandinavijoje.

„Pastarieji metai transporto sektoriui atnešė nemažai naujovių – nuo „Brexit“ iki karo Ukrainoje, kuris radikaliai pakeitė Baltijos šalių ir Lenkijos vežėjų kryptis. Stebime augantį poreikį veikti Šveicarijos, Didžiosios Britanijos ir kitose šalyse kur yra muitinės sienos, į kurias mūsų regiono verslai anksčiau nesižvalgė. Be to, nagrinėjant duomenis aiškėja, kokių šalių vežėjai dominuoja Vakarų Europos pasieniuose, todėl jei jiems reikės pardavimų biurų Olandijoje arba Rumunijoje, pasistengsime jiems pagelbėti“, - tvirtina J. Adomavičius.

„Bunasta“ įkūrėjas sako, kad pasikeitus geopolitinei situacijai ir vežėjams pakeitus kryptį, bendrovė patyrė nuostolių, todėl ši transformacija padės tapti atsparesniems krizėms.

„Norime plėstis ir augti potencialiose Vakarų rinkose, kuriose muitinės tarpininko paslaugų poreikis yra didžiulis. Pavyzdžiui, analizuojant Didžiosios Britanijos muitinės duomenis, pastebime, kad didžioji dalis vežėjų yra iš Olandijos, todėl esant poreikiui, žengsime ir į šią šalį“, - nurodo jis.

 J. Adomavičiaus teigimu, šiuo metu numatyta sustiprinti santykius su Lietuvos, Lenkijos, Latvijos vežėjais, kurie padės išgryninti muitinės paslaugos poreikius Europoje ir Skandinavijoje. Daug dėmesio skiriama sistemų su klientais apjungimui, siekiant taupyti tiek vadybininkų darbo laiką, tiek mašinos laukimą.

„Vežėjai labiausiai prašo „Bunastos“ paslaugų Didžiosios Britanijos pasieniuose, Skandinavijoje, Turkijoje ir Šveicarijoje. Esame užsibrėžę subalansuoti ir padidinti savo pajamas persiorientuodami iš Rytų į Vakarus“, - aiškina įmonės įkūrėjas.

Vieną iš potencialių užsakymų gavimo kanalų „Bunasta“ mato ir startuolius, kurie siūlo rinkai krovinių pervežimo revoliucinius sprendimus. Tikrai kalbamės su pavyzdžiui, „Spotos“, „Goramp“, „Freidesk“, „Cargostream“ ar „Trans.eu“ platforma, kurie nagrinėjami kaip potencialūs plėtros kanalai.

„Šiuolaikinės technologijos ir transporto sektoriaus skaitmeninimas klientui palengvina muitinės tarpininkų pasiekiamumą, o įmonėms lengviau atliepti jų poreikius. Nereikia vežiotis didelių krūvų popierinių deklaracijų, viskas pildoma per nuotolį, vežėjas gauna kokybiškas ir patikimas paslaugas būdamas bet kur Europoje. Anksčiau buvo svarbu savo atstovybę turėti pasienyje, tačiau dabar situacija pasikeitė ir būtina žengti kartu su klientu, būti tose platformose, kurios patogios jam ir jo darbui organizuoti“, - teigia jis.

Šiemet „Bunasta“ planuoja samdyti 20 naujų darbuotojų klientų aptarnavimo,  IT ir skaitmenizavimo, verslo vystymo ir pardavimų skyriuose. Taip pat ketinama plėsti paslaugų spektrą.

„Nagrinėjant rinkų specifikas, matome, kad reikia viso spektro paslaugų. Anksčiau „Bunasta“ specializavosi tranzito paslaugoje, kurią užsakydavo vežėjas, tai Didžiojoje Britanijoje susidūrėme, kad vežėjai užsako tiek eksporto, tiek importo procedūrų paslaugas. Planuojame įdarbinti patyrusius muitinės tarpininkus, efektyvinti veiklą ir ją skaitmenizuoti“, - tvirtina J. Adomavičius.